2016 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Kazimieras Jaunius - lietuvių kalbos puoselėtojas.

   Kultūrą kuria visuomenė, todėl  pasaulyje nerasime nė vienos tautos, kuri neturėtų savo kalbos. Deja, mūsų gimtajam žodžiui ne kartą buvo kilusi grėsmė išnykti. Štai  XIX a. antroje pusėje lietuvių kalba ir lietuvybė kentėjo nuo Rusijos imperijos despotijos. Rusifikacija ypač skaudžiai smogė įvedus lietuvių spaudos draudimą lotyniškomis raidėmis. Tačiau kovinga ir patriotiška lietuvių tauta įvairiais būdais priešinosi carizmui. Prie lietuvių spaudos ir kalbos išsaugojimo daug prisidėjo mano kraštietis Kazimieras Jaunius:  visa širdimi mylėdamas Lietuvą, savo šviesiu protu numatė savotišką kovos su Rusijos imperija būdą – atgaivinti ir išsaugoti kitataučių niekinamą lietuvių kalbą. Jo darbai skirti išsaugoti ir puoselėti gimtąją kalbą tebeminimi iki šiol. Juk kalbininkas daug nusipelnė lietuvių kalbai, ypač dialektologijai, susistemindamas lietuvių kalbos tarmes. Jis parengė Raseinių, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Zarasų, Ukmergės tarmių aprašus, parašė straipsnį ,,Lietuvių kalbos priegaidės‘‘. Savo darbuose kalbininkas suklasifikavo lietuvių kalbos tarmes, suformulavo esminius kriterijus, pagal kuriuos viena tarmė skiriasi nuo kitos. Be to, Kazimieras Jaunius parašė ,,Lietuvių kalbos gramatiką‘‘, kurioje yra ne tik duomenų apie tarmes, tačiau yra aprašyti jo sukurti gramatikos terminai. Tiesa, kalbininko sukurtos sąvokos nebuvo originalios, dauguma jų verstos iš lotynų kalbos ir ne visos prigijo lietuvių kalboje. Tačiau terminai priegaidė, veiksmažodis, asmuo, linksnis, kamienas, priešdėlis, prieveiksmis  vartojami iki šiol. Be lietuvių kalbos gramatikos kūrimo ir tarmių nagrinėjimo, Jaunius domėjosi lietuvių kalbos ryšiais su kitomis indoeuropiečių kalbomis. Jo lingvistinių interesų platumą rodo ir jo rankraštinis palikimas. Mano kraštietis buvo vienas pirmųjų mūsų kalbininkų, bandžiusių tyrinėti baltų ir Pabaltijo finų kalbų santykius. Yra išlikę kai kurie kalbininko kalbotyros darbai: lietuvių-estų kalbų etimologinis žodynėlis, lietuvių-suomių kalbų etimologinis žodynėlis ir baltiškos kilmės suomių kalbos skolinių žodynėlis. Taigi, Kazimiero Jauniaus nuveikti darbai lietuvių kalbai yra nenuginčijamai svarbūs ir be jų, galbūt, šiandien neturėtumėme savo kalbos, todėl drąsiai galime teigti, kad ši asmenybė yra labai svarbi Lietuvos kultūrai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą